papužas

pãpužas sm. (3^b), papū̃žas (2) 1. Dkk tabako ar kitokių lapų, ant vienas kito suklotų ir surištų, pluoštas, kezulėlis: Kopūstus, taboką deda į pãpužus ir džiovina Jnšk. Visus kopūstlapius surišo į papūžą Kp. Sudėjau taboką į pãpužus Erž. Man tėvas liepė atnešt iš palėpės vieną papūžą tabokos Šmn. Aš tau duosiu šešis pãpužus prastesnio tabako, o tu man keturis geresnio Vl. Nerišk kopūstlapių dideliais papū̃žais, bo supelės Kp. Pernai kai išdžiūvo [lapai duonai kepti], sukišau į maišą, sudėjus papužėliais, ir išbuvo gerai Bsg. Kad tik netenka pirkto [rūkymo], randa papužáitį ir trupina Rod. Titūną tais laikais pirkdavosi „papūžais“, po keliolika suklostytų į vantą lakštų, kaip dabar kad moterys sudarinėja kopūstlapius Vaižg. Pãpužą pinigų kad pasidėjęs! Pc. Kaip taboko pakis papužas poperų J. ^ Sėdi kaip papūžas Brž. ║ prk. apie pasišiaušusį žmogų: Susišukuok tu, papūžai! Ktk. 2. Žmt, Vb, Sb, Gr ryšulys: Laiškas turi būti tam pãpuže Žlp. Didžiausią papū̃žą nešas Dbk. Kas čia šitam papūžè surišta? Plš. Paimk tuos papūžus iš po kojų Plš. Linų papūžas surištas Ln. Skareles papūžais perka Ln. Va to, to po biškį – ir susdarė didžiausias papūžas Krd. Kad mečiau jį žemėn kaip papū̃žą! Brž. 3. gniužulas, gumulas: Popierio pãpužas, kad suglamžuota į vieną saują Škn. Da tą papužiùką suverpsiu Rs.